Struktūra ir kontaktai Teisinė informacija Administracinė informacija Paslaugos Veiklos sritys GARBĖS PILIEČIAI Bendruomenės
Į pradžią



 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Lankytojų statistika

Skaičiuojama nuo: 2012-01-15
Iš viso apsilankė: 3890206
Šiandien apsilankė: 4206
Dabar naršo: 405
Gyventojams Verslininkams Turistams
2019-03-20  PASAULINĖ ŽEMĖS DIENA

 

Žemės diena – diena, kai kasmet kovo 20 d. minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose.


1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį  paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius kreipėsi į Lietuvą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Šiandien pasaulis susiduria su begale ekologinių problemų, kurių priežastis – neigiama žmogaus veikla. Ekologinės problemos yra įvairiapusės, susijusios su žmogaus ir gamtos tarpusavio santykiu ir pasireiškia visuose mūsų planetos regionuose.

Pasaulio vidutinė oro temperatūra didėja jau keli dešimtmečiai. Žmogus nuo pramonės perversmo pradžios pradėjo keisti atmosferos cheminę sudėtį ir taip sustiprino šiltnamio efektą. Klimato šiltėjimas sukelia katastrofinius padarinius: kyla vandenyno lygis, tirpsta ledynai, vegetacijos pokyčiai, intensyvėja sausros, kinta kritulių kiekis, dažnėjas upių potvynių, stichinių reiškinių – uraganų, liūčių, sausrų.

Klimatas kinta ir tada, kai kertami medžiai medienai arba plečiami žemdirbystės ir statybos plotai. Medžiai sugeria anglies dioksidą, kurį iškvepiame, ir gamina deguonį, kurį įkvepiame. Naikinant miškus, sutrinka deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra atmosferoje. Dėl ūkio veiklos, transporto į atmosferą patenka vis daugiau teršalų. Dėl žmogaus veiklos susidarantys teršalai dažniausiai susiję su miestų, pramonės, transporto ir žemės ūkio plėtra.

Vandens užterštumas didėja. Teršalai, iš žemės ūkio ir pramonės įmonių patekę į požeminius vandenis, nešami toliau į jūras ir vandenynus. Vandenis teršia ir neatsakingas ūkininkavimas, nesaikingas trąšų naudojimas, nevalytos nuotekos.

Dirvožemio tarša – užterštas dirvožemis daro didelę neigiamą įtaką augalams, gyvūnams ir žmogaus sveikatai. Dirvožemis teršiamas dėl neatsakingos žmonių ūkinės veiklos, teršalai į dirvožemį patenka su krituliais, transporto išmetamosiomis dujomis, tręšiant, su nevalytomis nuotekomis, sunkiaisiais metalais. Racionalus dirvožemio tręšimas organinėmis bei mineralinėmis trąšomis gerina mikrobiologines ir biochemines dirvožemio ypatybes, didina derlių, o padidintos normos sumažina mikroorganizmų kiekį, sutrinka humuso susidarymo procesai. Ypač neigiamai dirvos fauną veikia azoto trąšos.

Biologinė įvairovė – svarbi žmonijai, nes dėl jos vyksta daug svarbių gamtos procesų. Ji teikia daug produktų, žaliavų, padedančių žmonėms išgyventi, duodančių ekonominę naudą. Miestų ir infrastruktūros plėtra, ūkininkavimas yra vienos iš pagrindinių bioįvairovės mažėjimo pasaulyje priežasčių. Per ketvirtį šimtmečio išnyko daugiau kaip ketvirtadalis gyvūnijos ir augmenijos rūšių, per valandą jų išnyksta bent trys. Dalis biologinės įvairovės funkcijų ir vertybių nėra ištirtos, todėl ją kaip vertybę būtina išsaugoti ateities kartoms. Deja, nežinoma, kiek pasaulyje yra augmenijos ir gyvūnijos rūšių. Galimas atsakymas: daug, daug daugiau, negu mes įsivaizduojame, tik gaila, kad kai kurių net nepažinę galime sunaikinti.

Konkrečiais darbais galime prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Tą galime atlikti kiekvienas savo kieme, namų aplinkoje, darbo vietoje. Šią dieną kiekvienas turime galvoti apie mūsų planetos problemas ir savo kasdienę veiklą nukreipti toms problemoms spręsti. Įpročius reikia pradėti  keisti nuo savęs – viena tona surinkto ir perdirbto popieriaus išsaugo 17 medžių ir sutaupo 27 tūkst. litrų vandens, o iš vieno kilogramo stiklo duženų galima pagaminti tokį patį kiekį naujo stiklo. Energijos taupymas padeda ne tik tausoti aplinką, bet ir taupyti pinigus. Apskaičiuota, kad užsukę čiaupą, kai valotės dantis, per minutę galite sutaupyti 5 litrus vandens.

Rūpintis Žemės išsaugojimu privalome visi. Kiekvieną dieną. Maži darbai gali padaryti didelius pokyčius, gyvenkime taip, kad ateities kartos didžiuotųsi mūsų darbais!

Vesta ANDRIJAUSKIENĖ

Rietavo savivaldybės administracijos

Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus ekologė

 
  Spausdinti  
Rietavo savivaldybė
Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Laisvės a. 3, 90311 Rietavas
Tel. (8 448) 73 200
Faks. (8 448) 73 222
El. p. savivaldybe@rietavas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas 188747184
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
25262728010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Kovas
    2019     
 
 

 

 

 

 

      

          

     

 


 

 

 

Rietavo savivaldybė. Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Laisvės a. 3, 90311 Rietavas, Tel. (8 448) 73 200, Faks. (8 448) 73 222, El. p. savivaldybe@rietavas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188747184
© Rietavo savivaldybė Sprendimas: Idamas, naudojama Smartweb.