Struktūra ir kontaktai Teisinė informacija Veikla Paslaugos GARBĖS PILIEČIAI Bendruomenės
Į pradžią



 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Lankytojų statistika

Skaičiuojama nuo: 2012-01-15
Iš viso apsilankė: 2921149
Šiandien apsilankė: 11991
Dabar naršo: 140
Versija spausdinimui
Rietavo istorija

APIE RIETAVO SAVIVALDYBĘ

Pagal Lietuvos Respublikos 1999-12-21 Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą Nr. VIII-1493 Savivaldybės steigimo ir veiklos pradžia – 2000 m. įvykusių rinkimų į Rietavo savivaldybės tarybą diena.

Savivaldybė užima 586 kvadratinių kilometrų teritoriją (žemės ūkio naudmenos – 37 proc., miškai – 51 proc., vandenys – 1,53 proc. ir kt.), kurioje gyvena apie 10 tūkst. žmonių (Rietavo mieste - 3844, kaimo teritorijoje – 6241).

Savivaldybės teritorijoje yra penkios seniūnijos: Rietavo, Medingėnų, Daugėdų, Tverų ir Rietavo miesto.

Savivaldybė ribojasi: rytinėje pusėje su Telšių, šiaurinėje – su Plungės, vakarinėje – su Klaipėdos, o pietinėje – su Šilalės rajonais.

Atgavus savivaldą buvo įkurtas Rietavo Oginskių kultūros muziejus ir Viešoji biblioteka. Savivaldybėje yra Žemaitijos kolegija, Meno mokykla, 1 gimnazija, 2 vidurinės, 2 pagrindinės mokyklos, 1 lopšelis-darželis, Kultūros centras su 5 filialais ir Viešoji biblioteka su 7 filialais.

ISTORIJA

Rietavas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas 1253 m.

1525 m. dokumentuose Rietavas oficialiai paminėtas kaip miestas.

1763 m. Rietavo seniūniją perima Trakų kaštelionas Tadas Pranciškus Oginskis, kuris ją gauna kaip kraitį, vedęs mirusio Rietavo seniūno Kristoforo Tiškevičiaus našlę.

Ketverių metų Seimas 1792 m. suteikė Rietavui magdeburgines teises ir herbą, kuriame buvo pavaizduotas bėgantis liūtas su kalaviju dantyse (už tautą, karalių, laisvę).

1833 m. mirus M. K. Oginskiui, Rietavo valdą paveldėjo jo sūnus Irenėjus Oginskis, kuris įkūrė pagrindinę rezidenciją ir ėmė vykdyti plataus masto ūkinį, socialinį, urbanistinį ir architektūrinį pertvarkymą.

1853 m. birželio 9 d. vyskupas M. Valančius pašventino kertinį bažnyčios akmenį. Teigiama, kad bažnyčios, kuri yra dvibokštė, neoromaninio stiliaus,  projekto autorius buvo Gonsovskis, o pats projektas parengtas Romoje.

 

  Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia Rietavo centre švyti iš tolo

I. Oginskis buvo neabejingas valstiečių švietimui. Jam finansuojant, 1846 m. L. Ivinskis išleido pirmąjį lietuvišką kalendorių – metskaitlius ūkiškus, kurie tapo periodinės spaudos Lietuvoje pradžia.

1863 m., mirus kunigaikščiui I. Oginskiui, Rietavo dvaras atitenka jo sūnui Bogdanui. Naujasis šeimininkas nelieka abejingas technikos ir kultūros naujovėms.

    
Rūmų didybę mena tik senos nuotraukos                                           Tiek teliko iš buvusių Oginskių rūmų...

1872 m. Rietave atidaryta pirmoji Lietuvoje profesionali muzikos mokykla. Jai vadovauti pakviečiamas pirmasis profesionalus muzikas Juozas Kalvaitis. Nuoseklaus darbo dėka 1885 m. Rietavas turi savo 60 žmonių simfoninį orkestrą, kuris išgarsėjo ir už Lietuvos ribų.

1882 m. Rietave pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje telefono linija, sujungusi su dvarais Plungėje, Kretingoje, Palangoje.

1892 m. Rietavo dvare pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje ir carinėje Rusijoje elektrinė, teikusi elektrą ne tik dvarui, bet ir miesteliui.

 

 

  Pirmąją elektrinę vis dar mena bažnyčioje kabantis žirandolis

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1950 m. Rietavas tapo rajono centru, jam suteiktos miesto teisės. Prasidėjo atkuriamasis laikotarpis.

1963 m., Lietuvoje prasidėjus rajonų stambinimo laikotarpiui, Rietavas prijungiamas prie Plungės rajono, kurio priklausomybėje buvo iki 2000 m.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą (1999-12-21, Nr. VIII-1493) Rietavo savivaldybės steigimo ir veiklos pradžia laikytina 2000 m. įvykusių rinkimų į Tarybą diena.

 

  Čia įsikūrusi Rietavo savivaldybės administracija

KULTŪRA

Susikūrus Rietavo savivaldybei, žmonėms, besisukantiems kultūros verpetuose, atsirado ne tik daug malonių rūpesčių, bet ir nemažai atsakingų darbų. Džiaugiamės galimybe planuoti kultūrinį savivaldybės gyvenimą, formuoti kultūrinės veiklos bei plėtros strategiją, skatinti kūrybinę veiklą ir meno įvairovę, remti kūrybinę mėgėjų veiklą, siekiant sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti kultūriniuose renginiuose.

Savivaldybėje yra Viešoji biblioteka su septyniais filialais – Labardžiuose, Lioliuose, Daugėduose, Tveruose, Medingėnuose, Pelaičiuose ir Girdvainiuose. Gyventojų paslaugoms – ne tik pilnos lentynos knygų, įvairių spaudinių, bet ir internetas.

Jau keletą dešimtmečių bibliotekoje veikia literatūros mylėtojų klubas „Mūza.

Nuo 2004 m. sausio 1 d. Rietavo kultūros namai reorganizuoti į Kultūros centrą su  penkiais filialais kaimuose – Tveruose, Medingėnuose, Daugėduose, Labardžiuose ir Giliogiryje.

Didelis dėmesys skiriamas etnokultūros puoselėjimui, profesionalaus meno sklaidai, turiningam gyventojų laisvalaikiui. Kultūros centras organizuoja įvairias tradicines šventes, vakarones, koncertus, valstybinių švenčių, atmintinų datų minėjimus, dalyvauja apskrities ir respublikiniuose kultūriniuose renginiuose.

Ne vienerius metus gyvuoja kaimo kapela ir folklorinis ansamblis, mišrus choras „Jūrava“, vyresniųjų žmonių liaudies šokių kolektyvas „Trepsis“, merginų šokių kolektyvas, vaikų dramos studija „Raudonkepuraitė“, mėgėjų teatras, vaikų ir suaugusiųjų skaitovų grupės.

SPORTAS

Savivaldybėje veikia vienuolika sporto klubų – Tverų „Vykintas“, Liolių „Lokiai“, Medingėnų „Medingėnai“, Budrikių „Smūgis“, Daugėdų „Daugėdai“, Rietavo skyriaus klubas „Energija“, futbolo klubas „Rietuva“,  klubai „Viesulas“ ir „Liūtas“, sporto ir sporto mėgėjų klubai.

Sporto entuziastai dalyvauja įvairiose varžybose, regioniniuose turnyruose, jėgų išbandyti vyksta į kaimynines savivaldybes. Savivaldybėje organizuojamos įvairių sporto šakų varžybos neįgaliesiems.

Žemaitijos kolegijoje įrengtas modernus plaukymo baseinas laukia visų rietaviškių ir miesto svečių.

2008 spalio mėnesį prie Lauryno Ivinskio gimnazijos buvo įbetonuota kapsulė, simbolizuojanti būsimojo sporto komplekso statybą. Darbai, kurie atsieis 8 mln. 745 tūkst. 92 Lt, jau pradėti. Užbaigti statybą žadama 2010-ųjų pabaigoje.

KULTŪROS PAVELDAS

Rietavo savivaldybėje yra 62 kultūros paveldo objektai, daugiau kaip pusė jų įrašyti į registrą. Labiausiai žinomi parko Baltieji, raudonieji vartai, koplyčia-mauzoliejus, Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, Lopaičių piliakalnis ir kiti dažniau lankomi objektai. Savivaldybėje išvysčius turizmo infrastruktūrą į lankytinų objektų sąrašą galima būtų įrašyti ir  Velnio akmenį (Pupžiubių k.), mitologinį akmenį, vadinamą Velnio kojine (Plauskinių k.), daugybę koplytėlių, koplytstulpių, kapinynų ir kitokių įdomybių.

VERSLAS

Rietavo savivaldybė suinteresuota, kad būtų kuo mažiau bedarbių, todėl nuolat remia verslo plėtrą. 2001-aisiais buvo įsteigtas smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondas, kuriam kasmet, tvirtinant biudžetą, skiriama lėšų. Fondo komisija skiria paramą besikuriančioms smulkioms verslo įmonėms, verslininkams, kuriantiems naujas darbo vietas, tobulinantiems savo darbuotojų įgūdžius.

Savivaldybėje veikia nemažai įmonių, tačiau dauguma jų – nedidelės. Viena didžiausių – uždaroji akcinė bendrovė “Rietavo veterinarinė sanitarija”. 1987 metais savo veiklą pradėjusi kaip valstybinė įmonė, 2002 m. lapkritį ji buvo privatizuota UAB „Arvi“ ir tapo uždarąja akcine bendrove.

2004 m. įgyvendintas projektas „Gyvulinės kilmės atliekų perdirbimo įmonė, atitinkanti ES standartus“. Pastatytos naujos I ir III kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonės. Saugus šių produktų tvarkymas tiek veterinariniu, tiek ir aplinkosauginiu požiūriu yra pagrindinis UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ tikslas. Gyvūninės kilmės šalutinių produktų perdirbimas vykdomas laikantis ES direktyvų, nukenksminant medžiagą.

Įmonės veiklą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002.

Uždaroji akcinė bendrovė “Plungės lagūna” savo istoriją skaičiuoja nuo 1956 metų, kai buvo sukurta Rietavo MMS. 2006-aisiais bendrovė paminėjo veiklos 50-metį. Dabartinė uždaroji akcinė bendrovė susikūrė 1993 metais privatizavus Plungės valstybinę melioracijos įmonę. Čia dirba kvalifikuoti ir patyrę specialistai, atestuoti melioracinės, hidrotechninės, kelių statybos, bendriesiems statybos darbams Lietuvoje ir užsienyje. Įmonė dirba kaip generalinis rangovas ir subrangovas.

„Plungės lagūna“ yra įmonių asociacijos „Betranšėjės technologijos“, Lietuvos statybininkų asociacijos, inžinerinės ekologijos asociacijos, melioracijos įmonių asociacijos narė.

Uždaroji akcinė bendrovė “Sauslaukio statyba” įkurta 2003-ųjų metų birželio mėnesį. Įmonė atestuota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri suteikė teisę atlikti bendruosius statybos darbus, statyti inžinerinius tinklus, tiesti gatves ir kelius.

Įmonės veikla: gatvių, kelių tiesimas ir remontas, viešojo naudojimo, pramonės pastatų statyba, žemės, betonavimo, mūro darbai, inžinerinių tinklų tiesimas, pastatų šiltinimas ir kt.

Sėkmingai dirba ir smulkesnės – maitinimo, prekybos, medienos perdirbimo, transporto paslaugų – įmonės.

Savivaldybėje yra ir viena didžiausių Žemaitijoje žemės ūkio bendrovė „Minija“.

Savivaldybė suinteresuota, kad būtų kuo mažiau darbo neturinčių žmonių, todėl remia smulkųjį ir vidutinį verslą. Tam 2001 metais buvo įsteigtas Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondas, kuriam kasmet, tvirtinant biudžetą, skiriama lėšų.

RYŠIAI SU UŽSIENIU

Laiko  išbandyta  draugystė

Rietavo draugystė su Saerbecku (Vokietija), prasidėjęs 1996-aisiais, dar labiau sustiprėjo Rietavui atgavus savivaldą.

2001 m. gegužės 25 d. Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis ir Saerbecko meras Wilfridas Rosas pasirašė oficialią bendradarbiavimo sutartį, kurioje sakoma:

„Mes, Saerbecko ir Rietavo savivaldybių bendruomenių atstovai, vykdydami savo Tarybų sprendimus ir siekdami tautų tarpusavio supratimo, užmezgame partnerystės ryšius.

Ši mūsų partnerystės sutartis padės keistis informacija ir vietinės savivaldos patirtimi, išplėsti galimybes užmegzti tiesioginius ryšius tarp visuomeninių organizacijų , įmonių ir kompanijų abiejuose regionuose.

Siekdami, kad mūsų bendruomenių piliečiai suprastų vieni kitus, kad tarp jų užsimegztų tvirta draugystė, padėsime jiems susitikti ir bendrauti. Sieksime, kad pagarba vienas kitam didėtų, o skirtingos mūsų tradicijos ir tautinis savitumas būtų gerbiami.

Mūsų partnerystė – indėlis į Europos tautų bendradarbiavimą ir turi tarnauti pagarbai, tolerancijai ir taikai tarp visų tautų, bendradarbiavimo su kitais Europos ir viso pasaulio regionais skatinimui.

Tik nuo mūsų geros valios priklauso, kaip mes išnaudosime galimybę plėsti bendradarbiavimą.“

  Partnerystė sutvirtinta ir rankos paspaudimu

 

  Po penkerių metų draugystės dar kartą pasirašoma sutartis

Saerbecko bendruomenė padeda socialiai remiamoms Rietavo šeimoms, nukentėjusiems gaisro metu, prispaustiems sunkių ligų ir kitų nelaimių ( yra įsteigtas Bendruomenės rėmimo fondas). Rietavo priešgaisrinės komandos technikos ūkis pasipildė automobiliu, atkeliavusiu iš Vokietijos. Nors automobilis nenaujas (28 metų senumo), tačiau nuvažiavęs buvo tik 14 tūkst. kilometrų. Jame yra visa, ko reikia efektyviam ugniagesių darbui – galingas siurblys, kopėčios, rankovės, žarnos.

  Gaisrinės automobilio raktelius V. Rosas perduoda A. Černeckiui

 

  Meras A. Černeckis su Saerbecko ir Rietavo gaisrininkais

Saerbecko bendruomenės atstovai dažnai lankosi vieni pas kitus, dalyvauja įvairiose šventėse – Mykolinėse, Joninėse ir kt. Rietaviškiai taip pat keletą kartų per metus kviečiami senų savo draugų dalyvauti įvairiose šventėse ir šiaip pasisvečiuoti jų namuose.

 

  Jaunieji Rietavo meno mokyklos muzikantai Saerbecke

 

  Rietave vykusioje Telšių apskrities dainų šventėje

http://partnerschaftsverein-rietavas-saerbeck.de/

Bičiulystė  su  bendruomene  iš Latvijos

Draugystė su Gulbene (Latvija) prasidėjo 2005-ųjų pavasarį, kuomet  grupė kaimyninės šalies kultūros darbuotojų, ieškojusių galimų bendradarbiavimo partnerių Lietuvoje, užsuko į Rietavą. Matyt, pats miestas, jo apylinkės ir čionykščiai žmonės jiems patiko, nes tų pačių metų rugsėjo pabaigoje atvykę į Mykolines Latvijos atstovai pasirašė bendradarbiavimo ketinimų protokolą.

2006-ųjų  gegužės 26 d. Rietavo savivaldybės delegacija dalyvavo verslininkų dienose Gulbenėje. Tądien Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis ir Gulbenės rajono tarybos pirmininkas Nikolajus Stepanovas pasirašė Bendradarbiavimo sutartį. Jos tikslas – sudaryti palankias kontaktų tarp žmonių ir organizacijų vystymo sąlygas.

Sutartyje numatoma, kad šalys vystys bendradarbiavimą šiose srityse:

transportas ir jo infrastruktūra;

ryšiai;

elektros, dujų, vandens tiekimas;

pramonė ir žemės ūkis, prekyba ir paslaugos, statyba;

komunalinis ūkis – valymo įrenginių ir kanalizacijos tinklų statyba, atliekų utilizavimo punktų įrengimas;

palankių sąlygų vykdomosios ir vykdančiosios valdžios organams susipažinti su kaimyninių teritorijų administracijos veikla ir kontaktams užmegzti sudarymas;

švietimas, mokslas, profesinis mokymas;

bendradarbiavimas nušviečiant socialinį-ekonominį ir visuomeninį politinį šalių bei artimojo ir tarptautinio pasienio teritorijų gyvenimą;

kultūra;

laisvalaikis ir sportas (orkestrai, parodos, sportiniai renginiai, poilsio namai ir stovyklos, jaunimo centrai);

sveikatos apsauga;

turizmas;

informacija ir pagalba ekologinių ir stichinių nelaimių, katastrofų ir epidemijų atvejais, o taip pat – bendradarbiavimas likviduojant jų padarinius (gaisrai, potvyniai, aviakatastrofos, žemės drebėjimai);

natūralios gamtinės aplinkos išsaugojimas ir atkūrimas, racionalus gamtos resursų naudojimas (poilsio zonų, gamtos parkų apsauga, aplinkos taršos kontrolė);

kitos Šalių kompetencijoje esančios bendradarbiavimo sritys.

Sutartis pasirašyta Gulbenėje

 

  Pasirašius sutartį abi šalys pasikeitė dovanomis ir savivaldybių atributika

Abiejų šalių bendruomenių atstovai ne kartą lankėsi vieni pas kitus, dalyvavo įvairiose šventėse.

 

 

  Pokalbis laisvą minutę, likusią iki Joninių šventės

 

  Latviai Telšių apskrities dainų šventėje, vykusioje Rietave

TELŠIŲ APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO RIETAVO

POLICIJOS KOMISARIATAS

Valstybės biudžetinė įstaiga, Respublikos g. 28, LT-87333 Telšiai.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190547027.

Komisariato duomenys: Sauslaukio k., LT-90310 Rietavas,

tel./ faks.(8 448) 68 979, el.p. rietavopk.bud@policija.lt

Vadovaujantis 2000m. rugpjūčio 7d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 324 „Dėl Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos Rietavo ir Pagėgių policijos komisariatų įsteigimo“ buvo įsteigtas Rietavo policijos komisariatas, kuris savo veiklą pradėjo 2001 m sausio 2d. Komisariato įkūrimas  savivaldybės gyventojams suteikė viltį, kad gyventi bus saugiau, nes anksčiau Rietavo mieste buvo tik policijos nuovada. 2002 m. balandžio 8d. komisariato darbuotojai persikėlė į naujas patalpas, esančias Rietavo seniūnijoje, Sauslaukio kaime. Vadovaujantis 2008 m. gegužės 29 d. Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-300, nuo 2008 m. spalio 1d. Rietavo policijos komisariatas reorganizuotas prijungiant prie Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Policijos komisariatui nuo jo įkūrimo vadovauja vyresnysis komisaras Aloyzas  Vaičiulis.

Plačiau apie policijos komisariato veiklą, struktūrą, naujienas, galite paskaityti internetinėje svetainėje http://www.rietavopk.puslapiai.lt

IŠKILŪS MENO, LITERATŪROS, MOKSLO, KULTŪROS ŽMONĖS,

DARBAIS IR KŪRYBA GARSINANTYS RIETAVĄ

Vytautas Barkauskas, kompozitorius. Gimė 1931 m. Rietave.

Eduardas Cinzas (1924-1996), žymus lietuvių išeivijos rašytojas, gimė Rietave.

Henrikas Ciparis, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dailininkas. Gimė 1941 m. Labardžių kaime.

Steponas Eigirdas, Rietavo liaudies teatro režisierius. Gimė 1931 m. Rietave.

Joana Gedmintaitė, operos solistė. Gimė 1974 m. Pelaičių kaime.

Algirdas Kazys Jankauskas, Rietavo Garbės pilietis, Meno mokyklos pučiamųjų orkestro vadovas, daugelio respublikinių ir tarptautinių kultūrinių renginių organizatorius.

Regina Jautokaitė, dailininkė, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus ir bibliotekos rėmėja, gyvena JAV. Gimė 1931 m. Rietave.

Saulė Jautokaitė, menotyrininkė, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus rėmėja, gyvena JAV. Gimė 1935 m. Rietave.

Alfonsas Jocys (1946-1996), inžinierius, rašytojas, publicistas. Gimė Šilutėje, mokėsi Rietave.

Alfredas Jomantas, Kultūros vertybių apsaugos departamento tarptautinio, ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėjas. Gimė 1961 m. Rietave.

Justinas Kontrimas (1916-1991), mokslinis agronomas, kraštotyrininkas, 1987 m. kraštotyros ekspedicijos Rietave iniciatorius ir organizatorius. Gimė Pjaulių kaime.

Justinas Krėpšta, Kauno filharmonijos direktorius. Gimė 1957 m. Rietave.

Kazimieras Vytautas Kryževičius, tremtinys, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, 1996-2000 m. LR Seimo narys. Gimė 1930 m. Rietave.

Adolfas Liaugaudas (1916-2005), teatralas, visuomenės veikėjas, Lietuvos kultūros fondo Rietavo klubo „Pilaitė“ organizatorius. Gimė Varniuose, mokėsi Rietave.

Aušra Liutkutė, dainininkė, Lietuvos muzikos akademijos dėstytoja, Vydūno premijos laureatė. Gimė 1973 m. Rietave.

Edmundas Malūkas, rašytojas. Gimė 1945 m. Skuodo rajono Ylakių kaime, mokėsi Rietavo vidurinėje mokykloje.

Adelbertas Nedzelskis, menotyrininkas, dailininkas. Už nuopelnus saugant, tyrinėjant ir propaguojant M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Gimė 1933 m. Rietave.

Vytautas Norbutas (1939-1991), rašytojas fantastas, vienas iš mokslinės fantastikos pradininkų Lietuvoje. Gimė Rietave.

Boleslovas Piktys, medikas, profesorius, Kauno akademinių klinikų Neurochirurgijos skyriaus kūrėjas. Gimė 1920 Rietave.

Algirdas Šerėnas (1930-1998), tremtinys, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, publicistas, knygų apie tremtį autorius. Gimė Liolių kaime.

Petras Puplešys, rašytojas, poetas, 1958 m. parašė knygą  „Rietavas XIX a.“ Gimė 1906 m. Vedegėnų kaime.

Birutė Teresė Toleikytė-Lengvenienė, Rietavo Garbės pilietė, poetė, rašytojų sąjungos narė, aktyvi žemaičių kultūros puoselėtoja. Gimė 1942 m. Šilutės r. Stemplių k.

Ignas Viržintas (1923-2001), rašytojas, Kaimo rašytojų sąjungos konkursų prizininkas. Gimė  Kadagynų kaime.

Juozas Žilevičius (1891-1961), kompozitorius, muzikinių renginių organizatorius, muzikos istorikas, lietuvių muzikologijos archyvo steigėjas Čikagoje. Gimė Jėrubaičių kaime.

Stasys Žlibinas, poetas, daugelio populiarių dainų tekstų autorius, kartu dirbęs daugiau nei su keturiasdešimčia kompozitorių. Gimė 1936 m. Rietave.

Paskutinis atnaujinimas: 2011-12-01 09:13:48

 

Rietavo savivaldybė. Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Laisvės a. 3, 90311 Rietavas, Tel. (8 448) 73 200, Faks. (8 448) 73 222, El. p. savivaldybe@rietavas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188747184
© Rietavo savivaldybė Sprendimas: Idamas, naudojama Smartweb.