Rietavo savivaldybė

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Laisvės al. 3, 90316 Rietavas,
Tel. (8 448) 73 200, Faks. (8 448) 73 222,
El. p. savivaldybe@rietavas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188747184

  • Apie savivaldybę
  • Rietavo miestas
    Rietavo istorija
    Žemėlapis
  • Kontrolės ir audito tarnyba
  • Darbo taryba
  • Naujienos
  • Klausimai
  • Tarptautinis bendradarbiavimas
  • Nuorodos
  • Valdžios elektroniniai vartai
  • Projektai
  • Korupcijos prevencija
  • Turto valdymas
  • Kontaktai
  • Ugdymo įstaigos
    Tarybos nariai
    Įstaigų kontaktai
    Web paštas
    Kontaktai
  • Naujienų prenumerata
  • EP naujienos
  • Rietavo kraštiečių klubas
  • Naujienos
    Kontaktai ir rekvizitai
  • Versija neįgaliesiems
  • Policijos informacija
  • Civilinė sauga
  • Mokesčiai
  • Valstybinės žemės nuomos mokestis
    Žemės mokestis
    Nekilnojamojo turto mokestis
  • Euro įvedimas Lietuvoje
  • Administracinės naštos mažinimas
  • Mobilizacija
  • Būstas
  • Rietavo trečiojo amžiaus universitetas
  • Rietavo savivaldybės neįgaliųjų draugija
  • Naujienos
    Vykdomi projektai
  • Struktūra ir kontaktai
  • Taryba
    Meras
    Mero pavaduotojas
    Komitetai
    Komisijos
    Administracija
    Administracijos direktorius
    Administracijos direktoriaus pavaduotojas
    Specialistai
    Kanceliarija
    Centralizuota vidaus audito tarnyba
    Buhalterija
    Teisės ir finansų skyrius
    Švietimo, kultūros ir sporto skyrius
    Vietos ūkio skyrius
    Sveikatos, socialinės paramos ir rūpybos skyrius
    Žemės ūkio skyrius
    Civilinės metrikacijos skyrius
    Architektūros skyrius
    Vaiko teisių apsaugos skyrius
    Tarpžinybinis archyvas
    Ūkio grupė
    Seniūnijos
    Rietavo miesto
    Rietavo
    Daugėdų
    Medingėnų
    Tverų
    Nuolatinės komisijos ir darbo grupės
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Seimo kontrolierių pažymos
    Valstybės kontrolierių sprendimai
    Teismo sprendimai
    Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinio reguliavimo stebėsenos planas
    Atliekama teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinio reguliavimo stebėsenos pažymos
  • Veikla
  • Nuostatai
    Planavimo dokumentai
    Veiklos sritys
    Aplinkos apsauga
    Kultūra
    Sportas
    Švietimas
    Jaunimas
    Kultūros paveldas
    Socialinė parama
    Žemės ūkis
    Valstybinė kalba
    Sveikata
    Teritorijų planavimas
    Pirminė teisinė pagalba
    Civiline metrikacija
    Darbo užmokestis
    Viešieji pirkimai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Vadovų darbotvarkės
    Savivaldybės mero
    Savivaldybės administracijos direktoriaus
    Vadovų veiklos ataskaitos
    Tarnybiniai automobiliai
  • Paslaugos
  • Informacijos rinkmenos
    Prašymai
    Atmintinės
    Viešosios ir administracinės paslaugos
  • GARBĖS PILIEČIAI
  • Bendruomenės
  • Versija spausdinimui
    Apie Rietavo savivaldybę

    APIE RIETAVO SAVIVALDYBĘ

    Pagal Lietuvos Respublikos 1999-12-21 Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą Nr. VIII-1493 Savivaldybės steigimo ir veiklos pradžia – 2000 m. įvykusių rinkimų į Rietavo savivaldybės tarybą diena.

    Savivaldybė užima 586 kvadratinių kilometrų teritoriją (žemės ūkio naudmenos – 37 proc., miškai – 51 proc., vandenys – 1,53 proc. ir kt.), kurioje gyvena apie 10 tūkst. žmonių.

    Savivaldybės teritorijoje yra penkios seniūnijos: Rietavo, Medingėnų, Daugėdų, Tverų ir Rietavo miesto.

    Savivaldybė ribojasi: rytinėje pusėje su Telšių, šiaurinėje – su Plungės, vakarinėje – su Klaipėdos, o pietinėje – su Šilalės rajonais.

    Atgavus savivaldą buvo įkurtas Rietavo Oginskių kultūros muziejus ir Viešoji biblioteka. Savivaldybėje yra Žemaitijos kolegija, Meno mokykla, 1 gimnazija, 1 vidurinė, 2 pagrindinės mokyklos, 1 lopšelis-darželis, Kultūros centras su 5 filialais ir Rietavo Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka su 7 filialais.

    SAVIVALDYBĖS TARYBOS, ADMINISTRACIJOS SUDĖTIS

    Rietavo savivaldybės taryboje – 17 (su meru) narių.

    Tarybos narių politinė sudėtis: 11 – Liberalų sąjūdžio, 2 – Lietuvos socialdemokratų partijos, 3 – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai, 1 – Darbo partijos atstovai. Tiesioginiuose rinkimuose išrinktas meras Antanas Černeckis – Liberalų sąjūdžio narys.

    Veikia 5 komitetai: Kontrolės, Ekonomikos ir finansų, Ūkio plėtros ir ekologijos, Sveikatos ir socialinės paramos, Švietimo, kultūros ir sporto.

    Administracijos sudėtis ir struktūra: 5 seniūnijos; Savivaldybės administracijoje yra 10 skyrių – Teisės ir finansų, Vietos ūkio, Žemės ūkio, Švietimo, kultūros ir sporto, Civilinės metrikacijos, Sveikatos, socialinės paramos ir rūpybos, Vaiko teisių apsaugos, Architektūros skyriai, Buhalterija ir Kanceliarija; Centralizuota vidaus audito tarnyba ir Ūkio grupė. 

    ISTORIJA

    Rietavas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas 1253 m.

    1525 m. dokumentuose Rietavas oficialiai paminėtas kaip miestas.

    1763 m. Rietavo seniūniją perima Trakų kaštelionas Tadas Pranciškus Oginskis, kuris ją gauna kaip kraitį, vedęs mirusio Rietavo seniūno Kristoforo Tiškevičiaus našlę.

    Ketverių metų Seimas 1792 m. suteikė Rietavui magdeburgines teises ir herbą, kuriame buvo pavaizduotas bėgantis liūtas su kalaviju dantyse (už tautą, karalių, laisvę).

    1833 m. mirus M. K. Oginskiui, Rietavo valdą paveldėjo jo sūnus Irenėjus Oginskis, kuris įkūrė pagrindinę rezidenciją ir ėmė vykdyti plataus masto ūkinį, socialinį, urbanistinį ir architektūrinį pertvarkymą.

    1853 m. birželio 9 d. vyskupas M. Valančius pašventino kertinį bažnyčios akmenį. Teigiama, kad bažnyčios, kuri yra dvibokštė, neoromaninio stiliaus,  projekto autorius buvo Gonsovskis, o pats projektas parengtas Romoje.

    Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia Rietavo centre švyti iš tolo

    I. Oginskis buvo neabejingas valstiečių švietimui. Jam finansuojant, 1846 m. L. Ivinskis išleido pirmąjį lietuvišką kalendorių – metskaitlius ūkiškus, kurie tapo periodinės spaudos Lietuvoje pradžia.

    1863 m., mirus kunigaikščiui I. Oginskiui, Rietavo dvaras atitenka jo sūnui Bogdanui. Naujasis šeimininkas nelieka abejingas technikos ir kultūros naujovėms.

    Rūmų didybę mena tik senos nuotraukos

    Tiek teliko iš buvusių Oginskių rūmų...

    1872 m. Rietave atidaryta pirmoji Lietuvoje profesionali muzikos mokykla. Jai vadovauti pakviečiamas pirmasis profesionalus muzikas Juozas Kalvaitis. Nuoseklaus darbo dėka 1885 m. Rietavas turi savo 60 žmonių simfoninį orkestrą, kuris išgarsėjo ir už Lietuvos ribų.

    1882 m. Rietave pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje telefono linija, sujungusi su dvarais Plungėje, Kretingoje, Palangoje.

    1892 m. Rietavo dvare pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje ir carinėje Rusijoje elektrinė, teikusi elektrą ne tik dvarui, bet ir miesteliui.

    Pirmąją elektrinę vis dar mena bažnyčioje kabantis žirandolis

    Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1950 m. Rietavas tapo rajono centru, jam suteiktos miesto teisės. Prasidėjo atkuriamasis laikotarpis.

    1963 m., Lietuvoje prasidėjus rajonų stambinimo laikotarpiui, Rietavas prijungiamas prie Plungės rajono, kurio priklausomybėje buvo iki 2000 m.

    Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą (1999-12-21, Nr. VIII-1493) Rietavo savivaldybės steigimo ir veiklos pradžia laikytina 2000 m. įvykusių rinkimų į Tarybą diena.

    Čia įsikūrusi Rietavo savivaldybės administracija

    KULTŪRA

    Susikūrus Rietavo savivaldybei, žmonėms, besisukantiems kultūros verpetuose, atsirado ne tik daug malonių rūpesčių, bet ir nemažai atsakingų darbų. Džiaugiamės galimybe planuoti kultūrinį savivaldybės gyvenimą, formuoti kultūrinės veiklos bei plėtros strategiją, skatinti kūrybinę veiklą ir meno įvairovę, remti kūrybinę mėgėjų veiklą, siekiant sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti kultūriniuose renginiuose.

    Savivaldybėje yra Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka su septyniais filialais – Labardžiuose, Lioliuose, Daugėduose, Tveruose, Medingėnuose, Pelaičiuose ir Girdvainiuose. Gyventojų paslaugoms – ne tik pilnos lentynos knygų, įvairių spaudinių, bet ir internetas.

    Jau keletą dešimtmečių bibliotekoje veikia literatūros mylėtojų klubas „Mūza.

    Nuo 20047 m. sausio 1 d. Rietavo kultūros namai reorganizuoti į Kultūros centrą su  penkiais filialais kaimuose – Tveruose, Medingėnuose, Daugėduose, Labardžiuose ir Giliogiryje.

    Didelis dėmesys skiriamas etnokultūros puoselėjimui, profesionalaus meno sklaidai, turiningam gyventojų laisvalaikiui. Kultūros centras organizuoja įvairias tradicines šventes, vakarones, koncertus, valstybinių švenčių, atmintinų datų minėjimus, dalyvauja apskrities ir respublikiniuose kultūriniuose renginiuose.

    Ne vienerius metus gyvuoja kaimo kapela ir folklorinis ansamblis, mišrus choras „Jūrava“, vyresniųjų žmonių liaudies šokių kolektyvas „Trepsis“, merginų šokių kolektyvas, vaikų dramos studija „Raudonkepuraitė“, mėgėjų teatras, vaikų ir suaugusiųjų skaitovų grupės.

    SPORTAS

    Savivaldybėje veikia nemažai sporto klubų – Tverų „Vykintas“, Liolių „Lokiai“, Medingėnų „Medingėnai“, Budrikių „Smūgis“, Daugėdų „Daugėdai“, Rietavo skyriaus klubas „Energija“, futbolo klubas „Rietuva“,  klubai „Viesulas“ ir „Liūtas“, sporto ir sporto mėgėjų klubai.

    Sporto entuziastai dalyvauja įvairiose varžybose, regioniniuose turnyruose, jėgų išbandyti vyksta į kaimynines savivaldybes. Savivaldybėje organizuojamos įvairių sporto šakų varžybos neįgaliesiems.

    Žemaitijos kolegijoje įrengtas modernus plaukymo baseinas laukia visų rietaviškių ir miesto svečių.

    2008 spalio mėnesį prie Lauryno Ivinskio gimnazijos buvo įbetonuota kapsulė, simbolizuojanti būsimojo sporto komplekso statybą. Darbai, kurie atsieis 8 mln. 745 tūkst. 92 Lt, jau pradėti.

    KULTŪROS PAVELDAS

    Rietavo savivaldybėje yra 62 kultūros paveldo objektai, daugiau kaip pusė jų įrašyti į registrą. Labiausiai žinomi parko Baltieji, raudonieji vartai, koplyčia-mauzoliejus, Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, Lopaičių piliakalnis ir kiti dažniau lankomi objektai. Savivaldybėje išvysčius turizmo infrastruktūrą į lankytinų objektų sąrašą galima būtų įrašyti ir  Velnio akmenį (Pupžiubių k.), mitologinį akmenį, vadinamą Velnio kojine (Plauskinių k.), daugybę koplytėlių, koplytstulpių, kapinynų ir kitokių įdomybių.

    VERSLAS

    Rietavo savivaldybė suinteresuota, kad būtų kuo mažiau bedarbių, todėl nuolat remia verslo plėtrą. 2001-aisiais buvo įsteigtas smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondas, kuriam kasmet, tvirtinant biudžetą, skiriama lėšų. Fondo komisija skiria paramą besikuriančioms smulkioms verslo įmonėms, verslininkams, kuriantiems naujas darbo vietas, tobulinantiems savo darbuotojų įgūdžius.

    Savivaldybėje veikia nemažai įmonių, tačiau dauguma jų – nedidelės. Viena didžiausių – uždaroji akcinė bendrovė „Rietavo veterinarinė sanitarija“. 1987 metais savo veiklą pradėjusi kaip valstybinė įmonė, 2002 m. lapkritį ji buvo privatizuota UAB „Arvi“ ir tapo uždarąja akcine bendrove.

    2004 m. įgyvendintas projektas „Gyvulinės kilmės atliekų perdirbimo įmonė, atitinkanti ES standartus“. Pastatytos naujos I ir III kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonės. Saugus šių produktų tvarkymas tiek veterinariniu, tiek ir aplinkosauginiu požiūriu yra pagrindinis UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ tikslas. Gyvūninės kilmės šalutinių produktų perdirbimas vykdomas laikantis ES direktyvų, nukenksminant medžiagą.

    Įmonės veiklą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002.

    Uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“ savo istoriją skaičiuoja nuo 1956 metų, kai buvo sukurta Rietavo MMS. 2006-aisiais bendrovė paminėjo veiklos 50-metį. Dabartinė uždaroji akcinė bendrovė susikūrė 1993 metais privatizavus Plungės valstybinę melioracijos įmonę. Čia dirba kvalifikuoti ir patyrę specialistai, atestuoti melioracinės, hidrotechninės, kelių statybos, bendriesiems statybos darbams Lietuvoje ir užsienyje. Įmonė dirba kaip generalinis rangovas ir subrangovas.

    „Plungės lagūna“ yra įmonių asociacijos „Betranšėjės technologijos“, Lietuvos statybininkų asociacijos, inžinerinės ekologijos asociacijos, melioracijos įmonių asociacijos narė.

    UAB „Kauno šilas“, įsteigta 1990 m, pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti termoizoliacinę medžiagą – polisterinį putplastį. Šiandien „Kauno šilas“ vienas didžiausių polisterinio putplasčio gamintojų Lietuvoje, jam priklauso du modernūs fabrikai – vienas Kaune, kitas – Rietave. Įmonė sertifikuota pagal tarptautinį standartą ISO 9001.

    Sėkmingai dirba ir smulkesnės – maitinimo, prekybos, medienos perdirbimo, transporto paslaugų – įmonės.

    Savivaldybėje yra ir viena didžiausių Žemaitijoje žemės ūkio bendrovė „Minija“.

    Savivaldybė suinteresuota, kad būtų kuo mažiau darbo neturinčių žmonių, todėl remia smulkųjį ir vidutinį verslą. 2001 metais buvo įsteigtas Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondas, kuriam kasmet, tvirtinant biudžetą, skiriama lėšų. 

    RYŠIAI SU UŽSIENIU

    PASIRAŠYTA SUTARTIS SU NAUJAIS BIČIULIAIS

    2014-ųjų gegužės 30-ąją ateinančius į Rietavo savivaldybės administracijos pastatą smagiu maršu pasitiko Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos dūdoriai. Salėje skambėjo Oginskio polonezas, kurį ir šeimininkai, ir svečiai – lenkai ir latviai - išklausė atsistoję.

    Savivaldybės meras Antanas Černeckis sakė, kad labai svarbu pažinti kitų tautų kultūrą, paveldą, o tai geriausiai padaryti galima betarpiškai bendraujant vieniems su kitais. Užsimezgusia draugyste džiaugėsi ir Kętrzyno valsčiaus viršaitis Slavomiras Jarosikas. Jam pritarė kartu atvykę jo pavaduotojas Marekas Olševskis ir tarybos pirmininkas Andžejus Senkievičius.

    Garsiai perskaičius sutartį, ji buvo pasirašyta. Sutartyje sakoma, kad „Kętrzyno valsčius (Lenkija) ir Rietavo savivaldybė (Lietuva), suvokdami daugiametę bendrą istoriją, būdami visateisiai Europos Sąjungos nariai, pripažindami abiejų tautų indėlį į Europos bendruomenės plėtrą, nusprendžia sukurti valsčiaus ir savivaldybės partnerystę.

    Partnerystės tikslas – užmegzti, puoselėti ir remti valsčiaus ir savivaldybės gyventojų organizuojamas iniciatyvas švietimo, kultūros, ekologijos, ūkio, bendruomenių veiklos ir sporto srityse.

    1. Kętrzyno valsčius ir Rietavo savivaldybė rems bendro pažinimo ir tarpusavio supratimo procesus, skatins abiejų savivaldos institucijų ir gyventojų tarpusavio kontaktus, bendrus sumanymus ir pasikeitimą patirtimi.

    2. Savivaldybė ir valsčius pagal turimas galimybes rems gyventojų veiksmus, siekiant geriau pažinti savo partnerį.

    3. Partneriai rems institucijų, bažnyčių, sąjungų ir įmonių siekius tarpusavy bendradarbiauti, keistis patirtimi, delegacijų vizitais, kurių tikslas suartinti abi visuomenes.

    4. Partneriai ypatingai rems jaunimo mainus ir jų rodomas iniciatyvas.

    5. Partneriai, institucijos, sąjungos ir nevyriausybinės organizacijos rengs bendrus projektus, siekdami gauti ir panaudoti Europos Sąjungos fondų finansinę paramą.

    6. Valsčiaus ir savivaldybės bendradarbiavimas, kurio tikslas – pasikeisti patirtimi ir informacija, vyks šiose srityse:

    6.1. ekologijos ir aplinkosaugos;

    6.2. sporto, kultūros, mokslo ir švietimo;

    6.3. sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos;

    6.4. žemės ūkio ir vietinės pramonės;

    6.5. darbo rinkos.

    7. Didelę reikšmę plečiant bendradarbiavimą šiose srityje turės žmonių dalyvavimas rengiant parodas, muges ir simpoziumus, jaunimo organizacijų, kultūros institucijų, mokyklų, sporto klubų ir kitų organizacijų bendri sumanymai ir projektai.

    8. Mainų programų įgyvendinimas vyks pagal partnerių susitarimą ir suderintas programas, jų gaires, finansavimo būdus ir pan.

    9. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo datos.

    10. Sutartis sudaryta 2 vienodą galią turinčiais egzemplioriais lenkų ir lietuvių kalbomis.“

    Humoro nestokojantis Gulbenės rajono (Latvija) savivaldybės tarybos pirmininkas Nikolajus Stepanovas prisipažino, kad jis supažindino su rietaviškiais jau anksčiau Gulbenės partneriais tapusius lenkus ir sakė jaučiantis atsakomybę. „Jaunai porai, - sakė jis, - duonai ir druskai duosiu latviškų eurų ir vizitinę kortelę su „pagalbos“ telefonais, jeigu kartais susipyktų. Kartu atvykusios Guna Švika ir Edita Silkena įteiks krepšelius su šaukštais, šakutėmis ir kitokiais pradžiai gyvenimo reikalingais daiktais.“

    Vėliau latviai ir lenkai lankėsi dviejose seniūnijose. Jie apžiūrėjo pagal projektą sutvarkytą Daugėdų seniūnijos pastatą pabendravo su seniūne Asta Globiene. Medingėnuose svečiai apžiūrėjo renovuotus kultūros namus, tačiau didžiausią įspūdį jiems paliko bažnyčia.

     

     

    Laiko  išbandyta  draugystė

    Rietavo draugystė su Zarbeku (Saerbeck, Vokietija), prasidėjęs 1996-aisiais, dar labiau sustiprėjo Rietavui atgavus savivaldą.

    2001 m. gegužės 25 d. Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis ir Zarbeko meras Wilfridas Rosas pasirašė oficialią bendradarbiavimo sutartį, kurioje sakoma:

    „Mes, Saerbecko ir Rietavo savivaldybių bendruomenių atstovai, vykdydami savo Tarybų sprendimus ir siekdami tautų tarpusavio supratimo, užmezgame partnerystės ryšius.

    Ši mūsų partnerystės sutartis padės keistis informacija ir vietinės savivaldos patirtimi, išplėsti galimybes užmegzti tiesioginius ryšius tarp visuomeninių organizacijų , įmonių ir kompanijų abiejuose regionuose.

    Siekdami, kad mūsų bendruomenių piliečiai suprastų vieni kitus, kad tarp jų užsimegztų tvirta draugystė, padėsime jiems susitikti ir bendrauti. Sieksime, kad pagarba vienas kitam didėtų, o skirtingos mūsų tradicijos ir tautinis savitumas būtų gerbiami.

    Mūsų partnerystė – indėlis į Europos tautų bendradarbiavimą ir turi tarnauti pagarbai, tolerancijai ir taikai tarp visų tautų, bendradarbiavimo su kitais Europos ir viso pasaulio regionais skatinimui.

    Tik nuo mūsų geros valios priklauso, kaip mes išnaudosime galimybę plėsti bendradarbiavimą.“

    Partnerystė sutvirtinta ir rankos paspaudimu

    Po penkerių metų draugystės dar kartą pasirašoma sutartis

    Zarbeko bendruomenė padeda socialiai remiamoms Rietavo šeimoms, nukentėjusiems gaisro metu, prispaustiems sunkių ligų ir kitų nelaimių ( yra įsteigtas Bendruomenės rėmimo fondas). Rietavo priešgaisrinės komandos technikos ūkis pasipildė automobiliu, atkeliavusiu iš Vokietijos. Nors automobilis nenaujas (28 metų senumo), tačiau nuvažiavęs buvo tik 14 tūkst. kilometrų. Jame yra visa, ko reikia efektyviam ugniagesių darbui – galingas siurblys, kopėčios, rankovės, žarnos.

    Gaisrinės automobilio raktelius V. Rosas perduoda A. Černeckiui

    Meras A. Černeckis su Zarbeko ir Rietavo gaisrininkais

    Zarbeko bendruomenės atstovai dažnai lankosi vieni pas kitus, dalyvauja įvairiose šventėse – Mykolinėse, Joninėse ir kt. Rietaviškiai taip pat keletą kartų per metus kviečiami senų savo draugų dalyvauti įvairiose šventėse ir šiaip pasisvečiuoti jų namuose.

    Jaunieji Rietavo meno mokyklos muzikantai Zarbeke

    Rietave vykusioje Telšių apskrities dainų šventėje

    2011 birželio 2-osios pavakare prie Rietavo savivaldybės ribos buvo sutikti dviračiais iš Zarbeko atmynę ir 1602 kilometrus įveikę Hansas Kioningas ir Herbertas Dyselis. Savivaldybės dviratininkai atlydėjo juos į Rietavo aikštę, kur svečių jau lūkuriavo nemažai vietinių gyventojų. Čia buvo sutikti ir kiti bičiuliai iš Zarbeko. Iškilmingame Žemaitijos kolegijoje vykusiame suėjime atnaujintas sutartis pasirašė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis ir Zarbeko burmistras Vilfridas Rosas.

    Už ypatingus nuopelnus Rietavo savivaldybei Rietavo Garbės piliečio vardas suteiktas Zarbeko burmistrui Vilfridui Rosui ir Zarbeko-Rietavo bendruomenių partnerystės draugijos vadovui Hermanui Josefui Vilebrantui. Įamžinant daugiau nei dešimtmetį trunkančią bičiulystę, alėja, kuria jaunimas skuba į gimnaziją, pavadinta Zarbeko vardu. Šioje ceremonijoje dalyvavo ne tik oficialūs atstovai, bet ir nemažas praeivių būrys. Su malonumu visi apžiūrėjo išilgai alėjos eksponuojamus mažųjų rietaviškių piešinius apie įvairių tautų draugystę.

    Bendradarbiavimo sutartis pasirašoma po dešimties metų

    Rietavo Garbės piliečių gretas papildė du bičiuliai iš Zarbeko

    Rietave jau yra Zarbeko alėja

    http://partnerschaftsverein-rietavas-saerbeck.de/

    Bičiulystė  su  bendruomene  iš Latvijos

    Draugystė su Gulbene (Latvija) prasidėjo 2005-ųjų pavasarį, kuomet  grupė kaimyninės šalies kultūros darbuotojų, ieškojusių galimų bendradarbiavimo partnerių Lietuvoje, užsuko į Rietavą. Matyt, pats miestas, jo apylinkės ir čionykščiai žmonės jiems patiko, nes tų pačių metų rugsėjo pabaigoje atvykę į Mykolines Latvijos atstovai pasirašė bendradarbiavimo ketinimų protokolą.

    2006-ųjų  gegužės 26 d. Rietavo savivaldybės delegacija dalyvavo verslininkų dienose Gulbenėje. Tądien Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis ir Gulbenės rajono tarybos pirmininkas Nikolajus Stepanovas pasirašė Bendradarbiavimo sutartį. Jos tikslas – sudaryti palankias kontaktų tarp žmonių ir organizacijų vystymo sąlygas.

    Sutartyje numatoma, kad šalys vystys bendradarbiavimą šiose srityse:

    • transportas ir jo infrastruktūra;
    • ryšiai;
    • elektros, dujų, vandens tiekimas;
    • pramonė ir žemės ūkis, prekyba ir paslaugos, statyba;
    • komunalinis ūkis – valymo įrenginių ir kanalizacijos tinklų statyba, atliekų utilizavimo punktų įrengimas;
    • palankių sąlygų vykdomosios ir vykdančiosios valdžios organams susipažinti su kaimyninių teritorijų administracijos veikla ir kontaktams užmegzti sudarymas;
    • švietimas, mokslas, profesinis mokymas;
    • bendradarbiavimas nušviečiant socialinį-ekonominį ir visuomeninį politinį šalių bei artimojo ir tarptautinio pasienio teritorijų gyvenimą;
    • kultūra;
    • laisvalaikis ir sportas (orkestrai, parodos, sportiniai renginiai, poilsio namai ir stovyklos, jaunimo centrai);
    • sveikatos apsauga;
    • turizmas;
    • informacija ir pagalba ekologinių ir stichinių nelaimių, katastrofų ir epidemijų atvejais, o taip pat – bendradarbiavimas likviduojant jų padarinius (gaisrai, potvyniai, aviakatastrofos, žemės drebėjimai);
    • natūralios gamtinės aplinkos išsaugojimas ir atkūrimas, racionalus gamtos resursų naudojimas (poilsio zonų, gamtos parkų apsauga, aplinkos taršos kontrolė);
    • kitos Šalių kompetencijoje esančios bendradarbiavimo sritys.

    Sutartis pasirašyta Gulbenėje

    Pasirašius sutartį abi šalys pasikeitė dovanomis ir savivaldybių atributika

    Abiejų šalių bendruomenių atstovai ne kartą lankėsi vieni pas kitus, dalyvavo įvairiose šventėse.

    2011 m. birželio 3-ąją atnaujintą bendradarbiavimo sutartį pasirašė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis ir  Gulbenės rajono tarybos pirmininkė Sandra Daudzina.

    Pokalbis laisvą minutę, likusią iki Joninių šventės

    Latviai Telšių apskrities dainų šventėje, vykusioje Rietave

    IŠKILŪS MENO, LITERATŪROS, MOKSLO, KULTŪROS ŽMONĖS, DARBAIS IR KŪRYBA GARSINANTYS RIETAVĄ

     

    Vytautas Barkauskas, kompozitorius. Gimė 1931 m. Rietave.

    Eduardas Cinzas (1924-1996), žymus lietuvių išeivijos rašytojas, gimė Rietave.

    Henrikas Ciparis, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dailininkas. Gimė 1941 m. Labardžių kaime.

    Steponas Eigirdas, Rietavo liaudies teatro režisierius. Gimė 1931 m. Rietave.

    Joana Gedmintaitė, operos solistė. Gimė 1974 m. Pelaičių kaime.

    Algirdas Kazys Jankauskas, Rietavo Garbės pilietis, Meno mokyklos pučiamųjų orkestro vadovas, daugelio respublikinių ir tarptautinių kultūrinių renginių organizatorius.

    Regina Jautokaitė, dailininkė, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus ir bibliotekos rėmėja, gyvena JAV. Gimė 1931 m. Rietave.

    Saulė Jautokaitė, menotyrininkė, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus rėmėja, gyvena JAV. Gimė 1935 m. Rietave.

    Alfonsas Jocys (1946-1996), inžinierius, rašytojas, publicistas. Gimė Šilutėje, mokėsi Rietave.

    Alfredas Jomantas, Kultūros vertybių apsaugos departamento tarptautinio, ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėjas. Gimė 1961 m. Rietave.

    Justinas Kontrimas (1916-1991), mokslinis agronomas, kraštotyrininkas, 1987 m. kraštotyros ekspedicijos Rietave iniciatorius ir organizatorius. Gimė Pjaulių kaime.

    Justinas Krėpšta, Kauno filharmonijos direktorius. Gimė 1957 m. Rietave.

    Kazimieras Vytautas Kryževičius, tremtinys, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, 1996-2000 m. LR Seimo narys. Gimė 1930 m. Rietave.

    Adolfas Liaugaudas (1916-2005), teatralas, visuomenės veikėjas, Lietuvos kultūros fondo Rietavo klubo „Pilaitė“ organizatorius. Gimė Varniuose, mokėsi Rietave.

    Aušra Liutkutė, dainininkė, Lietuvos muzikos akademijos dėstytoja, Vydūno premijos laureatė. Gimė 1973 m. Rietave.

    Edmundas Malūkas, rašytojas. Gimė 1945 m. Skuodo rajono Ylakių kaime, mokėsi Rietavo vidurinėje mokykloje.

    Adelbertas Nedzelskis, menotyrininkas, dailininkas. Už nuopelnus saugant, tyrinėjant ir propaguojant M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Gimė 1933 m. Rietave.

    Vytautas Norbutas (1939-1991), rašytojas fantastas, vienas iš mokslinės fantastikos pradininkų Lietuvoje. Gimė Rietave.

    Boleslovas Piktys, medikas, profesorius, Kauno akademinių klinikų Neurochirurgijos skyriaus kūrėjas. Gimė 1920 Rietave.

    Algirdas Šerėnas (1930-1998), tremtinys, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, publicistas, knygų apie tremtį autorius. Gimė Liolių kaime.

    Petras Puplešys, rašytojas, poetas, 1958 m. parašė knygą  „Rietavas XIX a.“ Gimė 1906 m. Vedegėnų kaime.

    Birutė Teresė Toleikytė-Lengvenienė (1942-2010), Rietavo Garbės pilietė, poetė, rašytojų sąjungos narė, aktyvi žemaičių kultūros puoselėtoja. Gimė 1942 m. Šilutės r. Stemplių k.

    Ignas Viržintas (1923-2001), rašytojas, Kaimo rašytojų sąjungos konkursų prizininkas. Gimė  Kadagynų kaime.

    Juozas Žilevičius (1891-1961), kompozitorius, muzikinių renginių organizatorius, muzikos istorikas, lietuvių muzikologijos archyvo steigėjas Čikagoje. Gimė Jėrubaičių kaime.

    Stasys Žlibinas, poetas, daugelio populiarių dainų tekstų autorius, kartu dirbęs daugiau nei su keturiasdešimčia kompozitorių. Gimė 1936 m. Rietave.

    Paskutinis atnaujinimas: 2015-04-14 15:24:27

    © 2004 - 2012 Rietavo savivaldybė Sprendimas: Idamas, naudojama Smartweb.