Rietavo savivaldybė

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Laisvės al. 3, 90316 Rietavas,
Tel. (8 448) 73 200, Faks. (8 448) 73 222,
El. p. savivaldybe@rietavas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188747184

  • Apie savivaldybę
  • Rietavo miestas
    Rietavo istorija
    Žemėlapis
  • Taryba
  • Taryba
    Meras
    Mero pavaduotojas
  • Ugdymo įstaigos
  • Kontrolės ir audito tarnyba
  • Darbo taryba
  • Vaiko teisių apsaugos pertvarka
  • Koordinuota pagalba vaikams ir šeimoms
  • Naujienos
  • Klausimai
  • Tarptautinis bendradarbiavimas
  • Nuorodos
  • Valdžios elektroniniai vartai
  • Vietos veiklos grupės
  • Projektai
  • Neformalus vaikų švietimas
  • Korupcijos prevencija
  • Turto valdymas
  • Kontaktai
  • Tarybos nariai
    Įstaigų kontaktai
    Web paštas
    Kontaktai
  • Naujienų prenumerata
  • EP naujienos
  • Rietavo kraštiečių klubas
  • Naujienos
    Kontaktai ir rekvizitai
  • Versija neįgaliesiems
  • Policijos informacija
  • Civilinė sauga
  • Mokesčiai
  • Valstybinės žemės nuomos mokestis
    Žemės mokestis
    Nekilnojamojo turto mokestis
  • Euro įvedimas Lietuvoje
  • Administracinės naštos mažinimas
  • Mobilizacija
  • Būstas
  • Rietavo trečiojo amžiaus universitetas
  • Rietavo savivaldybės neįgaliųjų draugija
  • Naujienos
    Vykdomi projektai
  • Lyderių laikas 3
  • Asmens duomenų apsauga
  • Vartotojų teisių apsauga
  • Struktūra ir kontaktai
  • Taryba
    Meras
    Mero pavaduotojas
    Komitetai
    Komisijos
    Administracija
    Administracijos direktorius
    Administracijos direktoriaus pavaduotojas
    Specialistai
    Dokumentų valdymo ir teisės skyrius
    Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba
    Buhalterinės apskaitos ir ūkio skyrius
    Finansų skyrius
    Švietimo, kultūros ir sporto skyrius
    Ūkio plėtros ir investicijų skyrius
    Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyrius
    Žemės ūkio skyrius
    Architektūros skyrius
    Seniūnijos
    Rietavo miesto
    Rietavo
    Daugėdų
    Medingėnų
    Tverų
    Nuolatinės komisijos ir darbo grupės
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Seimo kontrolierių pažymos
    Valstybės kontrolierių sprendimai
    Teismo sprendimai
    Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinio reguliavimo stebėsenos planas
    Atliekama teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinio reguliavimo stebėsenos pažymos
  • Administracinė informacija
  • Nuostatai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Viešieji pirkimai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Vadovų darbotvarkės
    Savivaldybės mero
    Savivaldybės administracijos direktoriaus
    Vadovų veiklos ataskaitos
    Tarnybiniai automobiliai
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Savivaldybės biudžetas
    Savivaldybės valdomos (kontroliuojamos) įmonės
  • Paslaugos
  • Informacijos rinkmenos
    Prašymai
    Atmintinės
    Viešosios ir administracinės paslaugos
    Prašymų ir skundų priėmimas
  • Veiklos sritys
  • Aplinkos apsauga
    Kultūra
    Sportas
    Švietimas
    Jaunimas
    Kultūros paveldas
    Socialinė parama
    Žemės ūkis
    Valstybinė kalba
    Sveikata
    Teritorijų planavimas
    Pirminė teisinė pagalba
    Civiline metrikacija
  • GARBĖS PILIEČIAI
  • Bendruomenės
  • Versija spausdinimui
    PROJEKTAS „CO2 MAŽINIMAS LOGISTIKOJE“

    PROJEKTAS „CO2 MAŽINIMAS LOGISTIKOJE“

    Projekto tikslas - gerinti sunkiojo transporto paslaugų kokybę Pietų Baltijos regione planuojant ir įgyvendinant sprendimus, ribojančius sunkiasvorio transporto judėjimą miestuose, mažinti oro taršą, triukšmą bei didinti saugumą.

      Projekto metu analizuojama situacija, kuriamos koncepcijos CO2 ir kito neigiamo poveikio mažinimui logistikoje bei įgyvendinamos pilotinės priemonės 5 tikslinėse projekto teritorijose - Neringoje, Rietave, Olofström (Švedija), Bad Doberan (Vokietija), Stargard (Lenkija). Taip pat bus vykdoma informacinė kampanija bei vystomas tarptautinis ekspertų tinklas Pietų Baltijos regione.

        Projektą finansuoja ES Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programa. 

      Bendras projekto biudžetas 1 788 146,37 eur, Rietavo savivaldybės administracijos biudžetas – 153 900 eur.

    Projekto partneriai:

    1. Pietų Švedijos energetikos agentūra (Energy agency forSoutheast Sweden – ESS) | SE

    2. Olofstriomo savivaldybė (Olofströms Näringsliv AB )| SE

    3. VšĮ Rietavo turizmo ir informacijos centras | LT

    4. Kaimo mobilumo kompetencijų centras prie Vismaro universiteto (Research GmbH Wismar, Competence Centre for Rural Area Mobility) | DE

    5. Ščecino laivybos universitetas (Martime University of Szczecin - MUS) | PL

    6. Klimato apsaugos, energetikos ir mobilumo institutas (Institute for Climate Protection, Energy and Mobility – IKEM) ir Greifsvaldo universitas | DE

    7. Neringos savivaldybės administracija | LT

    8. VšĮ Žaliosios politikos institutas | LT

    9. Rietavo savivaldybės administracija / LT

    Asocijuoti partneriai:

    1. Bad Doberan savivaldybė / DE

    2. Stargard savivaldybė / PL

    Projekto pradžia: 2016-06-01

    Projekto pabaiga: 2019-05-30

    --------------------------------------

    Atrandama efektyvesnė, saugesnė ir aplinkai draugiškesnė logistika

    Publikuota: 2017 m. Kovo mėn. 30 d.

    Ar Rietavas taps naujosios logistikos centru Žemaitijoje? Ar po Kuršių Neriją važinės tik ekologiškas transportas? Ar bus surastas receptas, kaip efektyviau pervežti krovinius ir apsaugoti save ir planetą nuo mašinų išmetamos taršos? Galimybes, kaip spręsti esamas problemas, padeda išsiaiškinti Pietų Baltijos programos finansuojamas projektas „CO2 mažinimas logistikoje“, kuris Lietuvos visuomenei buvo pristatytas kovo 22 dieną vykusioje konferencijoje, kurią surengė Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras ir Rietavo savivaldybės administracija.
    http://www.rietavovic.lt/naujienos/2017/04/atrandama-efektyvesne-saugesne-ir-aplinkai-draugiskesne-logistika
    Nuo verslininkų iki politikų
    „Norėdami kuo visapusiškiau išsiaiškinti esamą padėtį ir galimybes, į konferenciją kvietėme ministerijų, savivaldybių, pervežimo paslaugas teikiančių įmonių, prekybos tinklų, nevyriausybinio sektoriaus atstovus. Aktyvus dalyvavimas – akivaizdus įrodymas, kad Lietuva yra pasirengusi ieškoti galimybių transporto išmetamai taršai mažinti, – sako Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockeviečienė.– Tad šioje konferencijoje ne tik pristatėme projektą, bet ir aptarėme galimus veiksmus rengiant ir įgyvendinant CO2 mažinimo logistikoje koncepcijas Rietavo, Neringos ir partnerių šalių savivaldybėse.“
    Kaip sakė konferencijoje dalyvavę pervežimo įmonių atstovai, transporto priemonių parkas labai susijęs su krovinių vežimo kryptimi. Krovinių pervežimo paslaugas teikiantis rietaviškis Vidmantas Budreckis pripažino, kad naudoja ne pačias ekologiškiausias transporto priemones. Priežastis – jo įmonės transportas juda link rytų ir daugiau laiko stovi negu važiuoja, nes kol kas nėra sutvarkytas sienos pralaidumas. „Kai mašinos prie sienos prastovi apie parą, ekologiškos mašinos ir per 20 metų neatsipirktų“, – konstatuoja V. Budreckis.
    Visai kitokiomis žiniomis dalijosi UAB „Vlantana“ generalinis direktorius Antanas Stončius. „Mūsų įmonėje 98 proc. „Euro 6“ emisijos standartą atitinkantys automobiliai. Vairuotojai juokauja, kad apsikabinus duslintuvą galima miegoti, – pokyčiais patenkintas vienos didžiausių pervežimo įmonių Žemaitijoje vadovas.–Mes naudojame intermodalinį pervežimą. 40 proc. atstumo krovinį vežame keliais, kitą atstumo dalį laivais arba traukiniais, tad CO2 išmetimą esame sumažinę iki tiek, kiek leidžia šiuolaikinė moderniausia technika.“
    Projekte dalyvauja devyni partneriai iš visų Pietų Baltijos šalių išskyrus Daniją. Lietuvai atstovauja Rietavo ir Neringos savivaldybės, Rietavo turizmo ir verslo centras, VšĮ „Žaliosios politikos institutas“. Bendras projekto biudžetas 1788146 eurai, iš tos sumos  129306 eurų suma disponuoja Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras ir  153900 eurų suma – Rietavo savivaldybės administracijai.  Įgyvendinant projektą bus kuriama sistema, kuri leistų efektyviau panaudoti transportą ir tuo pačiu sumažinti išmetamų teršalų kiekį mažuose miestuose. „Projekto tiksliniuose regionuose pirmiausia atliksime analizę, sukursime sprendinius ir vieną jų išbandysime. Bus suformuota tarptautinė ekspertų komanda, kuri dirbs ir pasibaigus projektui“,– pristato  projekto vadovė ir projekto vedančiojo partnerio Pietryčių Švedijos energetikos agentūros atstovė Anna Mansson.

    Partnerių patirtis
    Konferencijos dalyviams buvo pristatytas pietų Švedijos, Vekšės savivaldybėje 2009 metais pradėtas įgyvendinti konsoliduotos distribucijos projektas, kurį pristatė Anna Mansson. Pasak jos, imtis šio projekto Vekšės savivaldybę paskatino keli tikslai. Pirmiausia buvo galvojama apie švaresnę aplinką ir transporto saugumo didinimą, nes keliuose mažėjant mašinų, eismas tampa saugesnis. Kitas dalykas – noras skatinti vietos produkcijos gamintojus, kad būtų vartojama  daugiau vietinių produktų, kurių nereikia vežioti dideliais atstumais. „Įprasta, kad į prekės kainą įskaičiuojamos ir transportavimo išlaidos. Šiame projekte buvo atskirta produktų ir transporto paslaugų kaina. Atskirai vykdomi produktų viešieji pirkimai ir atskirai transporto paslaugų“, – svarbiausius motyvus apžvelgia A. Mansson.
    Taigi savivaldybė per viešuosius pirkimus nuperka jos teritorijoje esančioms mokykloms, vaikų darželiams, ligoninėms ir kitoms biudžetinėms įstaigoms reikalingus maisto produktus, kanceliarijos ir kitas reikalingas prekes. Jei anksčiau kiekvienas užsakovas atskirai veždavo prekę į kiekvieną įstaigą, dabar visos jos suvežamos į sandėlį, kuriame prekės supakuojamos pagal kiekvienos įstaigos užsakymą. Iš sandėlio prekes užsakovams išvežioja viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi transporto paslaugų įmonė. Kadangi sandėlis yra privati nuosavybė, savivaldybė jame išperka jai reikalingą plotą. Savivaldybė yra atsakinga už konsoliduotą distribuciją.
    Šiuo metu konsoliduotos distribucijos modelis jau taikomas 16 Švedijos savivaldybių ir dar trys savivaldybės jį diegia.
    „Vienais atvejais tokia prekių distribucija taikoma vienoje savivaldybėje, kitais atvejais – kelios savivaldybės taiko bendrą sistemą“, – pažymėjo A. Manssson.
    Kaimo vietovių mobilumo kompetencijų centro prie Vismaro atstovas Udo Onnen-Weber pristatė Vokietijoje Bad Doberan mieste jau pradėtą konsoliduotos distribucijos projektą.„Vokietijoje yra apie 20 siuntų pervežimo įmonių. Ir visos mašinos važiuoja pustuštės. Pasinaudodami šiuo projektu pradėjome kurti centralizuotą bazę, į kurią suvežamos visos siuntos, o paskui jos cargo dviračiais išvežiojamos gavėjams mieste. Dėl šio projekto jau susitarta su siuntų pervežėjais, – vokiečių projektą pristato Udo Onnen-Weber ir pasidžiaugia kitu vokiečių vykdomu projektu: kaimo vietovės naudojant saulės kolektorius gaminama elektros energiją. Šios elektrinės yra kaimo bendruomenės nuosavybė. Pagaminta energija naudojama viešajam transportui, važinėjančiam tame kaime. Taigi oro nebeteršia ne tik transportas, bet ir elektros gamybos procesas, nes, kaip buvo pabrėžta konferencijoje, kalbant apie elektromobilius, nereikėtų pamiršti, ar ekologiškai gaminama elektros energija, kuria jie varomi.
    „Jau dvejus metus bandome inicijuoti logistikos pokyčius, kad į atmosferą mažiau patektų CO2 ir vis susiduriame su iššūkiais. Vienas didžiausių iššūkių – labai skirtingi logistikos rinkos dalyvių lūkesčiai, – sakė Ščecino jūreivystės universiteto atstovas Stanislw Iwan.– Kad ir sumanymas kurti prekių iškrovimo bazes. Jas reikėtų steigti panaudojant lėšas, kurios reikalingos, pavyzdžiui, mašinų stovėjimo aikštelėms įrengti ar kitiems miesto poreikiams. Kol kas mums geriausiai yra pavykę pervežimus sumažinti įrengiant užrakinamas siuntų dėžutes, iš kurių gavėjas pats pasiima siuntą jam patogiu laiku.“

    Įžvelgia naujas galimybes
    „Matau, kad šis projektas atveria labai gerų regiono vystymo galimybių ir jei pavyktų sukurti konsoliduotą distribucijos sistemą, būtų žengtas labai didelis žingsnis. Man įdomi Švedijos patirtis. Įsteigus tokį sandėlį, apie kokį pasakoja partneriai iš Švedijos, atkristų daug grandžių, išauginančių prekės kainą. Mūsų mažieji tiekėjai, negalintys pateikti didesnio kiekio prekių, didžiųjų prekybos tinklų yra ignoruojami. Sukūrus šį modelį būtų galima pirkti už mažesnę kainą ir pirkti geresnės kokybės prekę. Tai būtų didelė revoliucija mūsų prekybos sistemoje“,– mintimis dalijosi Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis. 
     „Pristatytas švedų logistikos modelis tikrai vertas dėmesio. Ir matau perspektyvias jo įgyvendinimo galimybes. Dabar į mūsų mokyklas vaikų darželius viena mašina atveža pieno produktus, kita duona, trečia – vaisius ir daržoves. Per dieną prie vienos įstaigos privažiuoja 3-5 krovininės mašinos. O čia viską atvežtų viena mašina. Norėtųsi, kad šis projektas kuo daugiau apvienytų savavaldybių“,– lūkesčiais dalijosi Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas.
    „Tikimės, kad įgyvendinant šį projektą Neringa taps žalesne savivaldybe,– sakė  Neringos savivaldybės Verslo ir strateginės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Kavaliova – Kol kas konkrečių sprendimų dar nėra. Laukiame ekspertų pasiūlymų. Esame gamtos ištekliais unikalus regionas, todėl mums labai svarbu, kad kuo mažiau būtų taršos. Per šiuos metus surinkę pasiūlymus, atsirinksime tinkamiausius ir bandysime įgyvendinti.“
    „Esame sumanę ir iš Pietų Švedijos ieškome partnerių projektui, kuris leistų ant savivaldybės, o gal ir ligoninės pastato įrengti saulės kolektorius, kad jų gaminama elektros energija miesto gyventojai ir svečiai galėtų įkrauti elektromobilius, elektrodviračius, gal net mobiliuosius telefonus“,– sumanymais dalijosi Plungės savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, įžvelgdamas, nemažas ir šio projekto teikiamas galimybes savivaldybių bendradarbiavimui.
    Konferencijoje dalyvavęs ekologiškiausios ir gamtai draugiškiausios savivaldybės statuso siekiančio Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis mano, kad šios idėjos turi apimti visas Jūros upės baseine esančias savivaldybes. „Mes norime pasauliui priminti, kad nesame padėvėtų rūbų kraštas, pritariame Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos, kurį pasirašė 197 valstybės ir siekiame užsibrėžtų tikslų diegdami naujausias technologijas“,– pabrėžė S. Mičiulis, į konferenciją atvykęs prieš tris mėnesius savivaldybės įsigytu elektromobiliu ir konferencijos dalyvius pakvietęs jį išbandyti. Kovo 28 d. Tauragės savivaldybė surengė konferenciją, kurioje analizavo, kaip mažinti CO2 išmetimą į aplinką, buvo pristatytas elektrobusas. Miesto gyventojai ir svečiai jį išbandyti gali iki balandžio 3 dienos. Saugant aplinką turi kuo pasidžiaugti ir Rietavas. Čia jau apie porą metų veikia biokuru kūrenama katilinė.
    „Rietavas – istorinis Lietuvos inovacijų centras. Čia gimė pirmoji elektrinė, telefono linija, o čia gyvenančių žmonių aktyvumas, savivaldybės vadovų požiūris rodo, kad tradicijas būti inovatyviais siekiama tęsti. Tikėtina, kad Rietavas taps pokyčių logistikoje pradininkas šalyje“, – lūkesčiais dalojasi Rietave vykusios konferencijos projektui „CO2 mažinimas logistikoje“ moderatorius, individualizuotų mokymo programų ir ISM Inobazės vadovas, konsultuojantis verslo įmones esminių kompetencijų išgryninimo ir ugdymo klausimais, Ugnius Savickas.
     
    Genovaitė Paulikaitė
    Nuotraukų autoriai Vida Zubielė ir Hanna Everlin

    -------------------

    Atrandama efektyvesnė, saugesnė ir aplinkai draugiškesnė logistika

    Ar Rietavas taps naujosios logistikos centru Žemaitijoje? Ar po Kuršių Neriją važinės tik ekologiškas transportas? Ar bus surastas receptas, kaip efektyviau pervežti krovinius ir apsaugoti save ir planetą nuo mašinų išmetamos taršos? Galimybes, kaip spręsti esamas problemas, padeda išsiaiškinti Pietų Baltijos programos finansuojamas projektas „CO2 mažinimas logistikoje“, kuris Lietuvos visuomenei buvo pristatytas kovo 22 dieną vykusioje konferencijoje, kurią surengė Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras ir Rietavo savivaldybės administracija.

    Nuo verslininkų iki politikų

    „Norėdami kuo visapusiškiau išsiaiškinti esamą padėtį ir galimybes, į konferenciją kvietėme ministerijų, savivaldybių, pervežimo paslaugas teikiančių įmonių, prekybos tinklų, nevyriausybinio sektoriaus atstovus. Aktyvus dalyvavimas – akivaizdus įrodymas, kad Lietuva yra pasirengusi ieškoti galimybių transporto išmetamai taršai mažinti, – sako Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockeviečienė. – Tad šioje konferencijoje ne tik pristatėme projektą, bet ir aptarėme galimus veiksmus rengiant ir įgyvendinant CO2 mažinimo logistikoje koncepcijas Rietavo, Neringos ir partnerių šalių savivaldybėse.“

    Kaip sakė konferencijoje dalyvavę pervežimo įmonių atstovai, transporto priemonių parkas labai susijęs su krovinių vežimo kryptimi. Krovinių pervežimo paslaugas teikiantis rietaviškis Vidmantas Budreckis pripažino, kad naudoja ne pačias ekologiškiausias transporto priemones. Priežastis – jo įmonės transportas juda link rytų ir daugiau laiko stovi negu važiuoja, nes kol kas nėra sutvarkytas sienos pralaidumas. „Kai mašinos prie sienos prastovi apie parą, ekologiškos mašinos ir per 20 metų neatsipirktų“, – konstatuoja V. Budreckis.

    Visai kitokiomis žiniomis dalijosi UAB „Vlantana“ generalinis direktorius Antanas Stončius. „Mūsų įmonėje 98 proc. „Euro 6“ emisijos standartą atitinkantys automobiliai. Vairuotojai juokauja, kad apsikabinus duslintuvą galima miegoti, – pokyčiais patenkintas vienos didžiausių pervežimo įmonių Žemaitijoje vadovas.–Mes naudojame intermodalinį pervežimą. 40 proc. atstumo krovinį vežame keliais, kitą atstumo dalį laivais arba traukiniais, tad CO2 išmetimą esame sumažinę iki tiek, kiek leidžia šiuolaikinė moderniausia technika.“

    Projekte dalyvauja devyni partneriai iš visų Pietų Baltijos šalių išskyrus Daniją. Lietuvai atstovauja Rietavo ir Neringos savivaldybės, Rietavo turizmo ir verslo centras, VšĮ „Žaliosios politikos institutas“. Bendras projekto biudžetas 1788146 eurai, iš tos sumos  129306 eurų suma disponuoja Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras ir  153900 eurų suma – Rietavo savivaldybės administracijai.  Įgyvendinant projektą bus kuriama sistema, kuri leistų efektyviau panaudoti transportą ir tuo pačiu sumažinti išmetamų teršalų kiekį mažuose miestuose. „Projekto tiksliniuose regionuose pirmiausia atliksime analizę, sukursime sprendinius ir vieną jų išbandysime. Bus suformuota tarptautinė ekspertų komanda, kuri dirbs ir pasibaigus projektui“,– pristato  projekto vadovė ir projekto vedančiojo partnerio Pietryčių Švedijos energetikos agentūros atstovė Anna Mansson.

    Partnerių patirtis

    Konferencijos dalyviams buvo pristatytas pietų Švedijos, Vekšės savivaldybėje 2009 metais pradėtas įgyvendinti konsoliduotos distribucijos projektas, kurį pristatė Anna Mansson. Pasak jos, imtis šio projekto Vekšės savivaldybę paskatino keli tikslai. Pirmiausia buvo galvojama apie švaresnę aplinką ir transporto saugumo didinimą, nes keliuose mažėjant mašinų, eismas tampa saugesnis. Kitas dalykas – noras skatinti vietos produkcijos gamintojus, kad būtų vartojama  daugiau vietinių produktų, kurių nereikia vežioti dideliais atstumais. „Įprasta, kad į prekės kainą įskaičiuojamos ir transportavimo išlaidos. Šiame projekte buvo atskirta produktų ir transporto paslaugų kaina. Atskirai vykdomi produktų viešieji pirkimai ir atskirai transporto paslaugų“, – svarbiausius motyvus apžvelgia A. Mansson.

    Taigi savivaldybė per viešuosius pirkimus nuperka jos teritorijoje esančioms mokykloms, vaikų darželiams, ligoninėms ir kitoms biudžetinėms įstaigoms reikalingus maisto produktus, kanceliarijos ir kitas reikalingas prekes. Jei anksčiau kiekvienas užsakovas atskirai veždavo prekę į kiekvieną įstaigą, dabar visos jos suvežamos į sandėlį, kuriame prekės supakuojamos pagal kiekvienos įstaigos užsakymą. Iš sandėlio prekes užsakovams išvežioja viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi transporto paslaugų įmonė. Kadangi sandėlis yra privati nuosavybė, savivaldybė jame išperka jai reikalingą plotą. Savivaldybė yra atsakinga už konsoliduotą distribuciją.

    Šiuo metu konsoliduotos distribucijos modelis jau taikomas 16 Švedijos savivaldybių ir dar trys savivaldybės jį diegia.

    „Vienais atvejais tokia prekių distribucija taikoma vienoje savivaldybėje, kitais atvejais – kelios savivaldybės taiko bendrą sistemą“, – pažymėjo A. Manssson.

    Kaimo vietovių mobilumo kompetencijų centro prie Vismaro atstovas Udo Onnen-Weber pristatė Vokietijoje Bad Doberan mieste jau pradėtą konsoliduotos distribucijos projektą.„Vokietijoje yra apie 20 siuntų pervežimo įmonių. Ir visos mašinos važiuoja pustuštės. Pasinaudodami šiuo projektu pradėjome kurti centralizuotą bazę, į kurią suvežamos visos siuntos, o paskui jos cargo dviračiais išvežiojamos gavėjams mieste. Dėl šio projekto jau susitarta su siuntų pervežėjais, – vokiečių projektą pristato Udo Onnen-Weber ir pasidžiaugia kitu vokiečių vykdomu projektu: kaimo vietovės naudojant saulės kolektorius gaminama elektros energiją. Šios elektrinės yra kaimo bendruomenės nuosavybė. Pagaminta energija naudojama viešajam transportui, važinėjančiam tame kaime. Taigi oro nebeteršia ne tik transportas, bet ir elektros gamybos procesas, nes, kaip buvo pabrėžta konferencijoje, kalbant apie elektromobilius, nereikėtų pamiršti, ar ekologiškai gaminama elektros energija, kuria jie varomi.

    „Jau dvejus metus bandome inicijuoti logistikos pokyčius, kad į atmosferą mažiau patektų CO2 ir vis susiduriame su iššūkiais. Vienas didžiausių iššūkių – labai skirtingi logistikos rinkos dalyvių lūkesčiai, – sakė Ščecino jūreivystės universiteto atstovas Stanislw Iwan.– Kad ir sumanymas kurti prekių iškrovimo bazes. Jas reikėtų steigti panaudojant lėšas, kurios reikalingos, pavyzdžiui, mašinų stovėjimo aikštelėms įrengti ar kitiems miesto poreikiams. Kol kas mums geriausiai yra pavykę pervežimus sumažinti įrengiant užrakinamas siuntų dėžutes, iš kurių gavėjas pats pasiima siuntą jam patogiu laiku.“

    Įžvelgia naujas galimybes

    „Matau, kad šis projektas atveria labai gerų regiono vystymo galimybių ir jei pavyktų sukurti konsoliduotą distribucijos sistemą, būtų žengtas labai didelis žingsnis. Man įdomi Švedijos patirtis. Įsteigus tokį sandėlį, apie kokį pasakoja partneriai iš Švedijos, atkristų daug grandžių, išauginančių prekės kainą. Mūsų mažieji tiekėjai, negalintys pateikti didesnio kiekio prekių, didžiųjų prekybos tinklų yra ignoruojami. Sukūrus šį modelį būtų galima pirkti už mažesnę kainą ir pirkti geresnės kokybės prekę. Tai būtų didelė revoliucija mūsų prekybos sistemoje“,– mintimis dalijosi Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis. 

    „Pristatytas švedų logistikos modelis tikrai vertas dėmesio. Ir matau perspektyvias jo įgyvendinimo galimybes. Dabar į mūsų mokyklas vaikų darželius viena mašina atveža pieno produktus, kita duona, trečia – vaisius ir daržoves. Per dieną prie vienos įstaigos privažiuoja 3-5 krovininės mašinos. O čia viską atvežtų viena mašina. Norėtųsi, kad šis projektas kuo daugiau apvienytų savavaldybių“,– lūkesčiais dalijosi Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas.

    „Tikimės, kad įgyvendinant šį projektą Neringa taps žalesne savivaldybe,– sakė  Neringos savivaldybės Verslo ir strateginės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Kavaliova – Kol kas konkrečių sprendimų dar nėra. Laukiame ekspertų pasiūlymų. Esame gamtos ištekliais unikalus regionas, todėl mums labai svarbu, kad kuo mažiau būtų taršos. Per šiuos metus surinkę pasiūlymus, atsirinksime tinkamiausius ir bandysime įgyvendinti.“

    „Esame sumanę ir iš Pietų Švedijos ieškome partnerių projektui, kuris leistų ant savivaldybės, o gal ir ligoninės pastato įrengti saulės kolektorius, kad jų gaminama elektros energija miesto gyventojai ir svečiai galėtų įkrauti elektromobilius, elektrodviračius, gal net mobiliuosius telefonus“,– sumanymais dalijosi Plungės savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, įžvelgdamas, nemažas ir šio projekto teikiamas galimybes savivaldybių bendradarbiavimui.

    Konferencijoje dalyvavęs ekologiškiausios ir gamtai draugiškiausios savivaldybės statuso siekiančio Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis mano, kad šios idėjos turi apimti visas Jūros upės baseine esančias savivaldybes. „Mes norime pasauliui priminti, kad nesame padėvėtų rūbų kraštas, pritariame Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos, kurį pasirašė 197 valstybės ir siekiame užsibrėžtų tikslų diegdami naujausias technologijas“,– pabrėžė S. Mičiulis, į konferenciją atvykęs prieš tris mėnesius savivaldybės įsigytu elektromobiliu ir konferencijos dalyvius pakvietęs jį išbandyti. Kovo 28 d. Tauragės savivaldybė surengė konferenciją, kurioje analizavo, kaip mažinti CO2 išmetimą į aplinką, buvo pristatytas elektrobusas. Miesto gyventojai ir svečiai jį išbandyti gali iki balandžio 3 dienos. Saugant aplinką turi kuo pasidžiaugti ir Rietavas. Čia jau apie porą metų veikia biokuru kūrenama katilinė.

    „Rietavas – istorinis Lietuvos inovacijų centras. Čia gimė pirmoji elektrinė, telefono linija, o čia gyvenančių žmonių aktyvumas, savivaldybės vadovų požiūris rodo, kad tradicijas būti inovatyviais siekiama tęsti. Tikėtina, kad Rietavas taps pokyčių logistikoje pradininkas šalyje“, – lūkesčiais dalojasi Rietave vykusios konferencijos projektui „CO2 mažinimas logistikoje“ moderatorius, individualizuotų mokymo programų ir ISM Inobazės vadovas, konsultuojantis verslo įmones esminių kompetencijų išgryninimo ir ugdymo klausimais, Ugnius Savickas.

    Paskutinis atnaujinimas: 2017-09-26 13:35:54

    © 2004 - 2012 Rietavo savivaldybė Sprendimas: Idamas, naudojama Smartweb.